tariamoji nuosaka

tariamoji nuosaka

Tariamoji nuosaka italų kalba yra vartojama keturiuose laikuose:

presente abiti creda dorma (pamatyti Espresso 2)
imperfetto (io) abitassi credessi dormissi
(tu) abitassi credessi dormissi
(lui, lei, Lei) abitasse credesse dormisse
(noi) abitassimo credessimo dormissimo
(voi) abitaste credeste dormiste
(loro) abitassero credessero dormissero
passato (io) abbia dormito sia andato/-a
(tu) abbia dormito sia andato/-a
(lui, lei, Lei) abbia dormito sia andato/-a
(noi) abbiamo dormito siamo andati/-e
(voi) abbiate dormito siate andati/-e
(loro) abbiano dormito siano andati/-e
trapassato (io) avessi dormito fossi andato/-a
(tu) avessi dormito fossi andato/-a
(lui, lei, Lei) avesse dormito fosse andato/-a
(noi) avessimo dormito fossimo andati/-e
(voi) aveste dormito foste andati/-e
(loro) avessero dormito fossero andati/-e

Nebaigtinio laiko tariamoji nuosaka (congiuntivo imperfetto)

Du pirmi vienaskaitos asmenys visada yra vienodi (che io parlassi, che tu parlassi).

Pavyzdžiui, šie veiksmažodžiai yra netaisyklingos formos:

bere: bevessi, bevessi, bevesse, bevessimo, beveste, bevessero
dare: dessi, dessi, desse, dessimo, deste, dessero
dire: dicessi, dicessi, dicesse, dicessimo, diceste, dicessero
essere: fossi, fossi, fosse, fossimo, foste, fossero
fare: facessi, facessi, facesse, facessimo, faceste, facessero
porre: ponessi, ponessi, ponesse, ponessimo, poneste, ponessero
stare: stessi, stessi, stesse, stessimo, steste, stessero
tradurre: traducessi, traducessi, traducesse, traducessimo, traduceste, traducessero

Būtojo laiko tariamoji nuosaka (congiuntivo passato)

Congiuntivo passato sudaromas iš pagalbinių veiksmažodžių formų avere arba essere būtojo laiko dalyviu ir dabartine nuosaka.

Può darsi che l’abbia venduta.
Credo che sia già arrivato a casa.

būtojo atliktinio laiko tariamoji nuosaka (congiuntivo trapassato)

Congiuntivo trapassato sudaromi iš pagalbinių veiksmažodžių formų avere arba essere netobulaja nuosaka ir būtojo laiko dalyviu.

Pensavo che quel libro tu l’avessi già letto.
Credevo che fosse già partita.
Gramatika
gramatikos terminų santrauka
Abėcėlė
tarimas
Kirčiavimas ir kirčiai
tiesioginės nuosakos ir klausiamieji sakiniai
Lytis
Asmenų žymėjimas
priesagos
Formavimas.
daugiskaitos sudarymo specifikacijos
Neapibrėžtinis artikelis
Žymimasis artikelis
Dalinis artikelis
Formos
Būdvardžių daugiskaitos sudarymas
Būdvardžiai, kurie baigiasi "-co/-ca"
Būdvardžiai, išreiškiantys spalvas.
Būdvardžio rašymas
Aukštesnysis laipsnis
aukščiausiasis laipsnis
Prieveiksmių formavimas
ryšys tarp būdvardžio ir prieveiksmio
Lyginamasis / Aukščiausias Prieveiksmių Laipsnis
Priklausantys įvardžiai (Kas?)
Netiesioginiai veiksnių įvardžiai (naudininkas: kam?)
Tiesioginiai Priklausomi Įvardžiai (Galininkas: Kas? Ką?)
Nurodyti objektą
Įvardžiuotiniai prieveiksmiai "ne" ir "ci"
“Questo”
“Quello”
“poco”, “molto,tanto”, “troppo”
“Qualche”
“Tutto”
“Ugnies”
Klausiamieji žodžiai
Esamasis laikas
veiksmažodis “piacere”
Veiksmažodžio "essere" formavimas
Sangrąžiniai veiksmažodžiai
Daryba su "si"
“Passato Prossimo”
Bendraties daryba
Keletas paneigimų
Prielinksnis "di"
Prielinksnis “a”
Prielinksnis “da”
Prielinksnis “in”
Prielinksnis "col"
Prielinksnis “su”
Prielinksnis "per"
Prielinksnis “fra/tra”
Sekantys prielinksniai
Prielinksnio išsireiškimai
Jungtukai
Kiekiniai skaitvardžiai
Kelintinis skaitvardis
Data
Netaisyklingų veiksmažodžių sąrašas
gramatikos terminų santrauka
Būdvardžiai
Aukštesnysis laipsnis
To paties laipsnio išraiška
santykinis aukščiausiojo laipsnio įvardis
Netaisyklingos aukštesniojo ir aukščiausiojo lygio formos
Savybiniai įvardžiai
Nekirčiuotų veiksnio įvardžių su bendratimi įrašymas
Priklausantys įvardžiai yra sujungiami su "avere"
Veiksmažodžiai su tiesioginiais ir netiesioginiais papildiniais
Įvardžiuotiniai prieveiksmiai "ne" ir "ci"
santykiniai įvardžiai “che” and “cui”
“Nessuno / -a”
“Qualcuno/-a”
veiksmažodis “sapere”
“Passato prossimo” sangrąžinių veiksmažodžių
"Passato prossimo” modalinių veiksmažodžių
Būtojo laiko dalyvio susijungimas su tiesioginiais priklausomais įvardžiais
Veiksmažodžiai su pagalbiniais veiksmažodžiais “avere” ir “essere”
Nebaigtinis laikas
Įvairūs "passato prossimo" panaudojimai ir Imperfect
Veiksmažodžio “volere” naudojimas nebaigtiniame laike
veiksmažodžiai “sapere” ir “conoscere”
Sąlyginis aš
Liepiamoji nuosaka
Būsimasis laikas I
Esamojo laiko jungtukas (conjunctive)
Gerundijus
“Stare” + Gerundijus
Gerund sąlygos išreiškimas
“Stare per” + Bendratis
Ne asmeninis veiksmažodžių naudojimas
veiksmažodis “servire”
Veiksmažodžiai su įvardžiais
Sąlygos sakiniai
“Mentre”
“Quando”
Sekantys jungtukai
Kitas prieveiksmio laiko nurododa
Netaisyklingų veiksmažodžių sąrašas
Gramatika - Espresso 3
Daiktavardžių giminė
ypatingos daugiskaitos formos
Plačiau apie būdvardį su daugiau daiktavardžių
Palyginimas (netaisyklingų formų)
Neigiamas priešdėlis "in-"
Būdvardžiai, kurie baigiasi "-bile"
“qualsiasi / qualunque”
“entrambi / entrambe”
prieveiksmiai
Savybiniai įvardžiai
įvardžiuotiniai junginiai
Įvardžiuotinis prieveiksmis "ci"
"si-" konstrukcijos
Beasmenės konstrukcijos
Įvardžių tvarka sakinyje
“il quale / la quale / i quali / le quali”
“colui che”
“il cui / la cui / i cui / le cui”
Veiksmažodžiai
“Trapassato prossimo”
“Futuro anteriore”
“Passato remoto”
tariamoji nuosaka
Laikų eiliškumas tariamojoje nuosakoje
Tariamosios nuosakos naudojimas sakiniuose su “che”
Tariamosios nuosakos naudojimas pagrindiniuose sakiniuose
Būtasis sąlyginis sakinys
Sąlygos sakiniai
Gerundijus
Bendratis
“Fare” + Bendratis
Esamojo laiko dalyvis
Neveikiamoji rūšis
Neveikiamosios rūšies konstrukcijos su veiksmažodžiu “andare”
Netiesioginė kalba
Netiesioginis klausimas
tiesioginės nuosakos laikų seka
veiksmažodis “dovere” naudojamas išreikšti spėliones
Tranzityviniai veiksmažodžiai su netiesioginiais sąngražiniais įvardžiais
ypatingi veiksmažodžiai